- papašinti
- papãšinti tr. 1. Rmš įvaryti pašiną: Papãšinai, matyt, gerai koją, kad taip šlubuoji Ssk. Nelaužyk šipulių – rankas papãšinsi! Št. Ant kelmo užsistojau, tai koją papašinau Lš. | refl. tr. K, Prl, Erž, Vl, Trgn: Pasipãšinau nagą Šk. Anądien pasipãšinau pirštą, neištraukiau tuomsyk, ir užsipiktino Trg. Grindys atšerpetojusios, nevaikščiok basa – pasipãšysi koją Skr. Aną kartą pasipãšinau, tai da dabar pirštą suka Prn. Čia nevaikščiok, kad nepasipašytum koją Mrj. | prk.: Neik basas, pasipãšinsi (juok. įlipsi į išmatas)! Al. 2. privaryti šratų, pašauti: Kad šitep, nor su druska prismušęs, papãšytai, tai ir gana būt vogt Vlk. \ pašinti; įsipašinti; papašinti; užpašinti
Dictionary of the Lithuanian Language.